REGISTRACIJA | PRIMINTI slaptažodi | PRISIJUNGTI
Navigacija
NAUJIENOS
STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
BENDRUOMENĖ
DOKUMENTAI

2% parama mokyklai


Pamokų laikas


Pamokų tvarkaraštis


Neformaliojo ugdymo tvarkaraštis

Dalykų tvarkaraštis
Pavėžėjimas


Valgiaraštis

G P I S
Statistika
Atgarsiai iš vaikų ir jaunimo folkloro festivalio „Zalvynė“ Skaityti plačiau...
Festivalis prasidėjo šeštadienio rytą mokymais, kurie vyko Zarasų kultūros centre. Jaunieji folkloristai galėjo pasimokyti skambinti mandolina arba kanklytėmis, įmantriai mušti būgnelį, giedoti sutartines ir šokti liaudies šokius. Po mokymų visi kolektyvai vyko į Šlyninkos vandens malūną, kur kiekvienas kolektyvas pristatė savo krašto kulinarinį paveldą, o taip pat klausėsi apie prieskonių istoriją. Mat kiekvienais metais festivalio sumanytoja ir organizatorė Rimutė Vitaitė „Zalvynėje“ kulinarinio paveldo popietėje pristato vis kitokį „meniu“ – tai tema „Na varškes duntys išbraškės“, „Bulbas mūsų krašti“. Na o šiemet buvo sumąstyta pristatyti kvapniausius prieskonius. Prisiklausę apie prieskonius ir pasigardžiavę malūne skaniausių patiekalų, visi suskubo ruoštis vakariniam koncertui, kuriame kolektyvai pristatė savo krašto folklorą, gražiausias kolektyvų dainas ir šokius, o taip pat netradicinį muzikavimą. Tikrai buvo malonu vieni kitų pasiklausyti ir pasigrožėti. Po koncerto pavakarieniavę, dar kartu smagiai pasišokę, pagiedoję atitartinių, visi suskubome pailsėti.
Na o sekmadienį, po pusryčių vykome atidaryti dainų skryneles įvairiose bendruomenėse. Mūsų kolektyvas buvo puikiai sutiktas Antazavėje, kur padalyvavę Šv. Mišiose kartu su Kupiškio bei Utenos krašto kolektyvais, bendruomenei padainavome, pašokome, pagrojome.
Po pietų visi draugiškai vykome į Šavašos pažintinį taką, kurio eidami, kad kelias neprailgtų, o ir nepavargtume, vis stabteldavome padainuoti. Prie pavėsinės jaunimas užtraukė karo dainas, Meilės pusiasalyje skambėjo meilės dainos, prie dubeniuoto akmens šalia laužo sukome sutartinių vainiką, kurį vėliau paaukojome dievams ir dievybėms. Užsibaigė mūsų kelias pažintinio tako laukymėje, kur kepėmės kiaušinienę, bendravome, šokome, džiaugėmės puikiu oru. Saulei besileidžiant, kolektyvai viens po kito vis pakildavo link namų, o vieni su kitais vis sudainuodavome atitartines, lyg gražios bendrystės simbolį.
Užsibaigė festivalis, išlydėti nauji draugai, laukiant vėl kitų susitikimų. Namo grįžome pavargę, bet pilni įspūdžių, pilni naujų idėjų, su praturtėjusiu bagažu ir belaukdami kitų metų „Zalvynės“. Man, kaip kolektyvo vadovei, parvykstant iš Šavašos autobusu, buvo smagu klausytis vaikų skandavimo: „dar Zalvynės, dar zalvynės...“. supratau, kad šis festivalis pasiliks jų atmintyje ilgai, įspausdamas gilų pėdsaką jų kaip folkloristų širdelėse.